pusiau

1 pusiáu adv., pusiaũ K, KBI54, Vl, Nm 1. H182, R198 į dvi lygias dalis; per vidurį ar maždaug per vidurį: Pusiau daliju R188. Pusiáu dalyti Slnt. Medų pusiaũ pasdalina Rdš. Brolau, pasidalykiva pusiau pinigus! Lkš. Kraštą pusiau su Konradu dalysiąs S.Dauk. Šią eglę dalykimės pusiaũ Dkš. Mes imsiva tavo vaikus augint pusiau: imsiva po vaiką ir po mergaitę BsMtI120. Kad įmanyčiau, pusiaũ dalyčiau žalio rašto žiurstelį Sch6. Tas tėvas numirė; tie išmintingiejie pardavė stubelę, pasidalino pusiau pinigus ir visą tėvo turtą BsPIV264. Mano galva pusiau skyla (labai skauda) LTR(Mrj). Buvo pusiáu pamaldos: vieną nedėlią lietuviškos, kitą lenkiškos Knv. | Pusiáu sulūžęs K. Užrakinta buvusi, tai parkirto pusiáu ir išėmė Nmk. Reik parlenkti pusiáu i[r] siūti Ms. Kad duosiu, tai nutrūksi pusiaũ! Dkš. Par Velykas kiaušį pusiau pjautą valgo: toks paprotis Dr. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį rš. Paleidau dabar savąjį raudoniuką [kiaušinį] ne nuo lovelio viršaus, net ne nuo pusiau, o tik pačiu pažemiu J.Balt. Razpjauna lašinius po pusiáu per spyną (nugarą) Lz. Aukso lendrelė pusiau lūžo LTR(Srj). Toj mergaitė perlaužė pusiau tą duoną ir padavė tiem žmonėm (ps.) Brt. Persiskyrė staliukas pusiaũ LB200. Nuo to smakas pusiau perplyšo CII64. Ta lazda pusiaũ perlūžo Sch230. Ir jis perrėžė vis pusiau BB1Moz15,10. Savo aukso žiedą, nuo piršto nusimovusi, pusiaũ perkando Sch207. Ir pametęs sidabrinius bažnyčioj, atstojo ir nuėjęs smuklinė[je] pasikorė, ir pusiáu perplyšo, ir visi grobai jo iškrito DP163. | Pusiáu naktelėj gaideliai gieda, pusiáu naktelėj žirgelį pašėriau Ppr. ║ bendrai, kartu, per pusę: Jie pusiáu tą namuką statė, tėvas i[r] sūnus Mrj. ^ Iešmas mano, kepsnys tavo, ir darbas pusiau – tu iškepsi, o aš suvalgysiu KrvP(Krš). Tavi tėvas, musėk, pusiau su velniu padirbo LTR(Vdk). ║ antra tiek mažiau: Jis tikt pusę tiek (pusiáu tiek) teturi KI580. Anė pusiáu aš tiek nepasakiau, kiek mokėjau Ūd. 2. tam tikra dalimi, beveik: Grėtė lenkiasi prie vaiko, kuris dabar užmigęs pusiau pravertomis akimis I.Simon. Plaukai buvo visai žili, barzda tik pusiáu NdŽ. Abiejų draugų džiugią nuotaiką kėlė ir ši pusiau saulėta kovo mėnesio pabaigos diena V.Myk-Put. Pusiau pajuodusios uogos rš. Jis kalba jau pusiáu miegodamas KI580. Vaikas da buvo pusiáu gyvas Prn. Pusiau gyvas SD166. Jį nuvilkę ir dar labai suroniję, patys nuejo, o jį pusiau numirusį paliko Ch¹Luk10,30. Mergos ją nurengia; pusiau nusirengus atsisėda [kunigaikštytė] lovon V.Krėv. O jis, pusiáu žodį taręs, ir nuėjo Mrj. Pusiaũ supranta jau lietuviškai Gs. Iš pusiau pjautinio ir iš apalio medžio lenka ragių pavažas Šts. Pusiáu stačia žabrinė tora Skdv. Kiti žmonės pusiáu pasisėjo Ėr. Pusiáu atgerta stiklinė NdŽ. Mes pusiáu giminės Dkš. Pusiau apvali aikštė rš. Pusiau kairėn! (karinė komanda) rš. Smūtkas pusiau buvo su džiaugsmu MP157. Jos (pramonės įmonės) pakeitė smulkius fabrikėlius, pusiau amatininkiškas dirbtuves, kurios daugiausia gamino paprasčiausius vartojimo daiktus sp. Pusiau automatinis kontaktų sujungimas sp. Kūrinyje yra kelios pusiau savarankiškos siužetinės linijos rš. Pusiau proziškas aprašinėjimas rš. | Buržuazijos viešpatavimo metais Lietuva buvo Vakarų pusiau kolonija (sov.) sp. Antanas pusiau slapta, pusiau juokais palietė lūpomis jos smilkinį rš. Pusiau slapti balsavimai rš.

◊ pùsių (pusių̃) pusiáu per pusę: I[r] tą kūlį skelk tujau pùsių pusiáu Krt. Pusių̃ pusiáu parskelta kumelio galva Ggr. Triaukš pusių̃ pusiáu KlvrŽ. Ta katė tą žiurkę, ta žiurkė tą pelę, ta pelė tus rugius kerta pusių pusiáu (d.) Vvr.

pusiáu su bėdà (su vélniu) neblogai, vidutiniškai: Tiek piningų turant, pusiáu dar su bėdà Užv. Atrodo paveizėti pusiáu su bėdà ta panelė Vkš. Kai apsišvarina, apsiskuta, tai dar pusiau su velniu [vyras atrodo] Lkč. Ta ką, sekės gerai? – Pusiáu su vélniu Vvr.

pusiáu su protù ne visai protingas, pusprotis: Ka įeitum su kepure žmogus, sakytum: tas jau pusiáu su protù Lks.

širdìs plýšta (sprógsta) pusiáu labai gaila, skaudu: Ir mūsų širdelės jau pusiau plyšt JD1537. Muno širdis pusiau sprogsta D.Pošk.